- tirpulys
- tirpulỹs sm. (3b) [K], Rtr, Š, NdŽ, K; N, L 1. Snt, Krkl, Rm tirpimas, stingimas: Kad ranka nutirpsta, bus tirpulỹs J. Neskauda, bet koks tirpulỹs kojose neduoda užmigt Blnk. Gyvačių nuodais kai ištepu, sukeliu tik tir̃pulį Klt. 2. MŽ, Ls, LVIV197 šiurpulys: Toks tirpulỹs vaikščioja po kūną LKT202(Kbr). Tirpuliaĩ par kojas rankas eina – būs kelmas Varn. Tirpulys per mano kūną ėjo PrLXVII24. Kap prakalbėj[o] jis, tai tik tirpt ir nuėj[o] per visą kūną tirpuliaĩ Vlk. | Kaip gerai: tokie tirpuliaĩ eina par kūną Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.